Moliūginė granola

Aš kartais negirdžiu žadintuvo. Ir tai yra baisus dalykas, nes tuomet arba vėluoju, arba lieku be pusryčių ir gražiai nesusišukavusi. Tokiems atvejams spintelėje visuomet turiu granolos – saldžių skrudintų avižų su džiovintais vaisiais, riešutais ir sėklom. Vis mąstau ant stiklainio užklijuot užrašą „Išsigelbėjimas“. Ir beliks tik sugalvoti, ką daryti su plaukais.

Įprastai granola skrudinama su medumi/cukrumi ir sviestu/aliejumi. Tai kokio velnio aš tada apie ją kalbu, jei jau ji tokia neteisinga ir Liekniesiems Gurmanams netinkama? Nes ji velniškai skani. Nes sykiais reikia pažiūrėt į reikalą plačiau: truputį paskaityt, po to išbandyt tą-aną-septintą ir štai – tobuli sausi pusryčiai be jokių neleistinų priedų. Kai pirmąsyk tokią pasigaminau, pusryčiams valgiau kiekvieną rytą tol, kol baigėsi. O kitą rudenį moliūgų tyrės prisišaldysiu dvigubai, va!

Moliūginė granola

Vienai skardai susirandam:

  • 2 stiklines avižinių dribsnių (ne greito paruošimo);
  • 2 šaukštų sezamo sėklų*;
  • kaupino šaukšto kokoso drožlių*;
  • pusės stiklinės riešutų (naudojau migdolus);
  • šaukštelio cinamono;
  • pusės stiklinės moliūgų tyrės**;
  • 1/3 stiklinės obuolių tyrės**;
  • stiklinės džiovintų vaisių (razinų, spanguolių, abrikosų, slyvų).

Procesas:

Įjungiame orkaitę kaisti iki 150 laipsnių. Skardą išklojame kepimo popieriumi.

Avižinius dribsnius, sezamo sėklas, kokoso drožles, sukapotus riešutus (nelabai smulkiai) ir cinamoną suberiame į didelį dubenį ir gerai išmaišome. Atskirai sumaišome moliūgų ir obuolių tyres. Supilame į sausus ingredientus ir darbuojamės šaukštu, kol nebelieka sausų dribsnių ir viskas daugiau mažiau tolygiai pasiskirsto.

Suberiame į skardą ir paskirstome plonu sluoksniu. Kepame 40-50 minučių, kas dešimt minučių pamaišydami ir labai sulipusias dalis išskirdami. Mūsų tikslas – palikti moliūgo ir obuolio saldumą, bet išgarinti vandenį, kad avižos būtų traškios ir kiek paskrustų. Tačiau nepersistengiame, mat karšta granola bet kokiu atveju nebus traški – ji kietėja aušdama.

Žodžiu, kai jau granola gražios spalvos, traukiame lauk, atvėsiname, įmaišome džiovintus vaisius (atsargiai, kai kurių vaisių džiovinimo procese naudojamas cukrus). Supilame į stiklainį ar kitą sandarų indą, o jau kai ateina pusryčiai, krauname į dubenėlius, užpilame pasukom, jogurtu ar pienu, palaukiame minutę kitą, kol džiovinti vaisiai truputį saldumo atiduoda, dar kokį šviežią įsipjaustome, jei norisi, ir šauniai pradedame dieną. Skanaus.

*galima nedėti visai arba pakeisti kitomis sėklomis.

**įkaitiname orkaitę iki 190 laipsnių. Dedame tenai dideliais gabalais supjaustytus moliūgus su žieve ir sėklomis. Obuolius pjauname pusiau, sėklas išimame. Kepame, kol suminkštėja (moliūgui reikia 1-1,5 val., priklausomai nuo gabalų dydžio, obuoliams – 30-40 min). Ataušiname. Išmetame lauk žieves ir sėklas, o tai,  kas liko, pertriname per sietelį ar sutriname trintuvu. Tiek moliūgų, tiek obuolių tyres galima užšaldyti ir vėliau, bet kada gardinti jomis košes ar varškės apkepus. Kepant išgaruoja dalis drėgmės, ir tiek daržovės, tiek vaisiai tampa natūraliai saldesni. Žodžiu, puiki alternatyva uogienėms ir obuolienėms, va.

%d bloggers like this: