Paskutinis štrichas ir ragaujam!

Į viską stengiuosi žvelgti labai pragmatiškai. Kol maitinausi “normaliai” svečius ir namiškius vaišindavau vienu ir tuo pačiu desertu – Tiramisu. Vienu ir tuo pačiu visa laiką dėl labai paprastos priežasties, daugiau nemokėjau pagaminti nieko kas priskiriama kategorijai desertai.

Gal ir keistai skamba, bet per savo netrumpą gyvenimą nesu iškepusi pyrago. Na, gal ne visai taip, teisingiau būtų –pyrago, kurį būtų įmanoma valgyti.

Tiesiog išmokau tobulai pagaminti tiramisu, vėlgi dėl labai paprastos priežasties, jį pagaminti labai lengva. Valgytojai lieka priblošti, dauguma įsitikinę, kad pagaminti gerą tiramisu reikia neeilinių gabumų.

Toks desertas man labai tiko, gaminimas, kaip sakoma, paprasčiau grybo, o aplodismentai garantuoti. Ir kur nebus garantuoti, juk pridedama kalnas cukraus, kavos ir alkoholio… tinka visų priklausomybių išpažintojams.

Kad nebūtų priekaištų, kad visa laiką vienas ir tas pats desertas gamindavau jį retai, palaukdavau kol pasiilgs ir  paprašys. Kai vieną dieną pareiškiau, kad šiandien valgote mano pagamintą tiramisu paskutinį kartą, namai labai nuliūdo. Jau senokai nebegaminu nieko, ko pati nevalgau. Man ranka nebepakyla berti cukrų į maistą, kurį ruošiu mylimiems žmonėms.

Tokią ilgą įžangą rašau dėl to, kad noriu pasidžiaugti,  į namus grįžo desertas!!! Labai paprastas, labai vasariškas, labai skanus – LEDAI!!!

Tiesa ne iš pirmo karto pavyko. Pirmas bandymas buvo daugiau streso negu ledų.

Ši kartą viskas buvo tobula (beveik). Miške surinktas avietes, kartu su griežinėliais pjaustytu bananu sedėjau į plastikinę dėžutę ir nakčiai paslėpiau šaldiklyje.

Prieš gaminant palaikiau, kaip man praeitą kartą LG bendruomenė patarė, kambario temperatūroje. Kai tapo nebe akmeniniai subėriau į kokteilių plaktuvą.

Šitoje vietoje ištiko tas nedidelis “beveik”… kepimo mentelė nuo šiol bus su dantukais, o plaktuvas po gamybos proceso turėjo išvykti į balkoną ir prasivėdinti, nes dėl …neįprasto kvapo virtuvėje likti negalėjo. Tačiau pabaiga laiminga, prasivėdinęs ir ataušęs jis vėl puikiai įsijungė.

Taip ledai atrodė po suplakimo

Na, o ledus apibarsčiau smulkintais, skrudintais anakardžių riešutais (manau makadamijos riešutai būtų dar skaniau, bet…) ir papuošiau keletu sušalusių aviečių, kurias išėmiau iš tos pačios dėžutės prieš dėžutės turiniui patenkant į plaktuvą.

Ir, kaip sakoma, tiek tų reikalų… šeimyna pasotinta, aš patenkinta, galvoja jau keletas idėjų iš ko dar šią vasarą bandysiu pagaminti džiaugsmo smaližiams. Kitą kartą į plaktuvą turbūt pateks melionas su kuo nors…

%d bloggers like this: