Šį klausimą pastaruoju metu  vis dažniau kelia ir bando į jį atsakyti mokslo žmonės. Nutukimas egzistavo visais laikais,  jis senesnis negu greito maisto atsiradimas, negu Coca Cola.

Riebalų kaupimas yra nulemtas evoliucijos. Žmonės, kurie sugebėjo tuo būdu kaupti energijos atsargas, galėjo išgyventi sunkiuosius laikotarpius. Bet kaip paaiškinti tą aplinkybę, kad per tris dešimtmečius JAV nutukusių žmonių skaičiau padidėjo keletą kartų? 1970 metais  10%,  o 2000 metais jau 40% amerikiečių buvo nutukę.

Mokslininkai šį reiškinį prilygina pandemijai (didelio masto epidemija). Kuomet nutukimo išplitimas pasiekė tokį mastą mokslo žmonės svarsto atsakomybės klausimą. Diskusija krypsta ta linkme, kad atsakomybė už nutukimą jau peržengia asmeninės atsakomybės ribas.

Greta atsakomybės klausimo  bandoma išjudinti dogma tapusio teiginio Kalorija yra kalorija pamatus. Dietologai įsimylėję aiškinimą, kad jeigu kalorijų daugiau suvartojame negu išeikvojame, tunkame, jei išeikvojame daugiau nei suvartojame, tai  lieknėjame… Ir visai nesvarbu, ar kalorijas gauname iš morkos ar pyrago, jeigu valgome per daug, o sportuojame per mažai, priaugame svorio. 

Vis dažniau ir drąsiau pasigirsta: Ne, toks aiškinimas neteisingas. Jis neteisingas todėl, kad kalorijos nėra tapačios ir ne tik jos lemia, tunkame mes ar ne. Kalorijų suvartojimas per pastaruosius keliasdešimt metų išaugo maždaug 8%, o nutukimas keletu kartų. Taigi negalima kalorijų suvartojimu paaiškinti to, kas vyksta.

1977 m. JAV dietologams nebuvo sėkmingi, jie įėjo į istoriją kaip vienos didžiausių mitybos klaidos metai. Būtent per 1977 m. vasario mėnesį  vykusį 95-ąjį kongresą JAV dietologai pritarė siūlymui koreguoti amerikiečių mitybą sumažinant kalorijų, gaunamų iš riebalų, kiekį. Priimant šį sprendimą buvo vadovaujamasi didelių mokslinių studijų duomenimis, kurie parodė labai tamprų riebalų (ypač gyvulinės kilmės) ryšį su širdies ligomis.

Buvo neįmanoma nuspėti, kad sprendimas sumažinti mityboje riebalų kiekį taps cukraus eros pradžia. Gamintojai savaip interpretavo riebalų sumažinimo rekomendaciją. Produktų kaloringumas išliko nepakitęs, tik pasikeitė kalorijų struktūra: tai, kas anksčiau buvo atnešama riebalų, dabar atiteko cukrui, aukštos koncentracijos fruktozės sirupui. Būtent ši aplinkybė siejama su nutukimo, diabeto, metabolinio sindromo epidemijos pradžia.

Cukrus, fruktozė – štai atsakymai į klausimą. Jie padėjo pasauliui nusipenėti per tokį trumpą laikotarpį. Ir ne tik nusipenėti, bet ir apsirgti. Deja, kol kas jie nesustabdomi ir nepakaltinami.

1985 m. pasaulis per metus suvartodavo 98 milijonus tonų cukraus, 2010 metais – 160  milijonų tonų.  Atitinkamai sergančių diabetu 1985 m. buvo 30 milijonų, o 2010 metais – jau 346 milijonai…

Mokslo žmonės nepavargsta diskutuoti apie nutukimo problemos kompleksiškumą. Vis mažiau lieka maisto paruošimui ir valgymui. Daug dalykų pasikeitė pasaulyje vystantis techninei pažangai ir daugelis jų (pigus, lengvai prieinamas, unifikuotas maistas, mažai fizinio aktyvumo, greitas gyvenimo tempas,…) veda link nutukimo. Tačiau vis daugiau yra sutinkančių, kad visgi cukrui tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų.

%d bloggers like this: