Ekstremalių dietų metu organizmas turi tik vieną tikslą – išsivaduoti

Nereikia didelio mokslo ir supratimo norint numesti svorio. Reikia valios, o jeigu pažvelgsime dar giliau, tai greičiausiai prisikasime iki gilesnių klodų ir pamatysime, kad ir valia čia mažai kuo padeda. Rasime, kad ne valia, o motyvacija valdo. Kai kažkas mums tampa labai labai svarbu, tai dažniausiai ir valios pokyčiui pakanka.

Visi kažkada išmokome kalbėti, ir ne bet kaip, išmokome kalbėti lietuviškai – viena sunkesnių pasaulio kalbų. Tiesiog mums tuo metu labai to reikėjo. Labai buvome motyvuoti suprasti kitus ir išreikšti save.

Dabar, kai tenka prisėsti pasimokyti užsienio kalbos, dažnai dejuojame, kad nėra valios, nepakanka gabumų. Jei jau kalbame nors viena kalba, tai valia ir gabumai čia niekuo dėti. Prie šio pavyzdžio netikėtai peršokau todėl, kad paryškinčiau ne valios, o motyvacijos jėgą.

Motyvacija yra labai galinga jėga. Ji gali priversti mus dirbti 16 valandų per parą, gali priversti ištisomis dienomis į burną nepaimti maisto kąsnio. Ir visai nesvarbu, kaip ir kodėl kyla ir stiprėja ta motyvacijos jėga, turime suvokti, kad ji yra labai galinga.

Dažnai ji yra mūsų draugas, kuris paskatina mus atrasti naujas erdves vystymuisi. Tačiau labai lengvai motyvacinė jėga gali tapti priešu. Tai nutinka, kai  klaidingiems įsitikinimams leidžiame kurstyti motyvacijos jėgą.

Svorio metimas ekstremaliomis dietomis yra vienas iš tokių pavyzdžių. Organizmas patenka į mūsų pačių nelaisvę. Atsisakome jį girdėti ir suprasti. Nekreipiame dėmesio į blogėjančią savijautą, alkį, silpnumą. Nereaguojame ne tik į organizmo signalus, nieko vertomis tampa visos mūsų žinios apie sveiką gyvenimo būdą, mylinčių žmonių pastebėjimai taip pat nesulaukia teigiamo mūsų atgarsio.

Tuo „išprotėjimo“ laikotarpiu svarbiu dalyku tampa tik svarstyklių parodymai. Mūsų nuotaika kyla tik svarstyklių rodyklei leidžiantis žemyn. Kažkur tolimame smegenų kampelyje rusena nerimas, kad vėliau ar anksčiau nebeatlaikysime tokio mitybos tempo ir svarstyklių rodyklė pradės slinkti nepageidaujama kryptimi, tačiau slopiname tą tylų priekaištą ir iš visų jėgų iriamės pirmyn, kovojame už kiekvieną dieną ir švenčiame pergalę greitai tirpstančiais kilogramais.

Kuo didesnę pergalę pavyko tokiu būdu pasiekti, tuo didesnis nusivylimas laukia netolimoje ateityje. Taip nutinka todėl, kad dietos metu išderinome ir nualinome savo organizmą, neišmokome jokios naujos ir vertingos mitybos elgsenos. Organizmas nėra sutvertas mėgautis kančia.

Būkime labai atidūs įjungdami galingą motyvacijos jėgą. Nukreipkime ją sau naudinga linkme. Pradėdami pokytį galvokime ne tik apie tikslą (pakeisti mitybą, numesti svorio), bet ir apie būdą, kuriuo to tiklso sieksime. Pradėję pokytį labai atidžiai sekime savo savijautą ir kūno signalus. Pokytį turi lydėti gerėjanti savijauta ir džiugesys. Organizmas turi jausti, kad kuriama nauja, žymiai pranašesnė už buvusią kokybė. Tik tuomet jis sutinka bendradarbiauti.

nuotrauka iš http://type2diabetesdiets.net

%d bloggers like this: