Sveiki,

mano vardas Julija. Nusprendžiau pasidalinti savo istorija ir ketinimu laikytis programos, manau, tai bus man spyris sunkesnėmis akimirkomis nepamiršti užbrėžto tikslo 🙂

Man 26 metai, svoris dabar apie 69 kg, ūgis 174. Iš tikro niekas netiki, kad galėčiau tiek sverti, nes gal dėl savo sudėjimo ir proporcijų, gal dėl mokėjimo tinkamai apsirengti, mane dauguma laiko liekna mergina. Mano ir pačios įsivaizdavimu, mergina neturi būti kaip kartis, viskas turi būti savo vietoje, todėl nesiekiu numesti pusės savęs, ar kažką panašaus. Mano tikslas – sureguliuoti mitybą, kad svoris būtų pastovus, bėgant metams nelėtėtų medžiagų apykaita, kad nebūtų priklausomybės nuo maisto. Mokykloje intensyviai sportavau, lankiau lengvąją atletiką, priklausiau tinklinio komandai, progai pasitaikius pastoviai sportuodavau. Gal dėl raumenukų svoris būdavo apie 60 kg, kai panašiai atrodančios bendraamžės sverdavo apie 50-55 kg. Baigus mokyklą užsiėmimai sportu sustreikavo, bet vis dar lankydavau sporto klubą (su pertraukom), pradėjau domėtis pramoginiais šokiais. Vėlesniuose kursuose ėmiau dirbti, laiko sportui nebeliko, nes darbas dieną, paskaitos po darbo, grįžti apie pusė 9, pavalgai, kažką dar pasižiūri mokslams ir miegot. Svoris pasidarė apie 65-66 kg. Šiuo metu tik dirbu, bet darbas gana stresinis, su nenormuotom darbo valandom, komandiruotėm, pradėjau pastebėti, kad jau normaliai net nevalgau, tik progai pasitaikius kažką kramtau, saldainiai pasidarė geriausi draugai, nežinau, kiek per dieną jų suvalgydavau… Svoris išaugo iki 71 kg. Tada susirūpinau, nes supratau, kad nėra normalu, kad galiu valgyti vos ne pastoviai. Išsigandau, kokios gali būti vėlesnės pasekmės, jei tai tęstųsi toliau. Taip pat pastoviai jaučiausi pavargusi, be jėgų, išsipūtusi, didelė.

Pradejau domėtis, kokiu būdu būtų galima sureguliuoti savo mitybą. Visai netyčiom akis užkliuvo už lieknas.com 🙂 Labiausiai patiko principas valgyti tris kartus per dieną ir tiek, kol pasijusi sotus. Jaučiau, kad tai tikrai turėtų bent jau padėti susidoroti su pastoviu užkandžiavimu. Labiausiai atrodė neįtikėtina atsisakyti kavos ir saldumynų. Pati negalėjau patikėti, kad nei karto nesuklupau ir saldainio nesuvalgiau, kai maniau, kad be saldumynų neišgyvensiu. Nustojus gerti kavą, savijauta taip pat pagerėjo, dingo dirglumas, širdies „bėgimas“. Valgau tris kartus per dieną, bet deja ne visada tiksliai tomis pačiomis valandomis.. Tačiau stengiuosi, kad laiko tarpas butu ne mažesnis nei 4 val. Taip pat bėda, kad nuo paskutinio valgymo iki miego ne visada lieka 4 val… Alkoholio taip pat visiškai neatsisakiau, bet jo kiekis sumažėjo ir pasidariau taisyklę, kad taurę vyno ar butelį alaus galiu atsigerti tik penktadienį-šeštadienį. Kitos dienos – tabu.

Programa užsiimu apie du su puse mėnesio. Svėriausi paskutinį kartą gal prieš porą savaičių, svoris buvo 68,5 (bet buvau grįžus iš kelionės, teko daug vaikščioti, manau, tas irgi prisidėjo). Bet kas svarbiausia, negaliu patikėti, kad taip susitvarkė virškinimas – jokių problemų, pilvas niekad nebūna išsipūtęs, liemuo iškart išvaizdesnis 🙂

Su maistu problemų nėra, kai tiksliai žinai, ko negalima, lengviau sugalvoti, kas galima 🙂

Tikiuosi, kad nemesiu šio gyvenimo būdo, jis man tikrai patinka 🙂 Ačiū Jums, kad pasidalinote su kitais 🙂

%d bloggers like this: