Prieš tęsiant javų grūdų tolesnį aptarimą naudinga truputį giliau pažvelgti į pagrindinę javų grūdų maistinę medžiagą angliavandenius.

Maisto energija

Energija, kurią gauname iš maisto, reikalinga visiems gyvybiniams  procesams: širdies veiklai, kraujo spaudimui ir raumenų tonusui palaikyti, nerviniams impulsams, baltymų ir riebalų sintezei, augimui. Pagrindinės mitybinės medžiagos yra baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Nors kiekvienas  jų turi specifinę funkciją tačiau visos šios trys mitybinės medžiagos gali būti panaudotos kaip energijos šaltinis. 

Vis tik angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir jie organizme pirmiausia panaudojami šiam tikslui. Na o riebalai yra antri pagal svarbumą aprūpinant organizmą energija. Angliavandenių gamtoje yra daugiausia – jie gerai virškinami, įsisavinami, panaudojami gyvybinei enrgijai palaikyti, o jų perteklius lengvai transformuojamas į kūno riebalus. Būtent dėl šios priežasties norintieji lieknėti dažnai imasi labai griežtai riboti angliavandenių kiekį racione ir perlenkdami lazdą įstumia organizmą į bereikalingą stresą, blogą savijautą.

Angliavandeniai 

Angliavandeniai – tai anglies, vandenilio ir deguonies dariniai. Jie sudaro iki 60-80 % augalų ląstelių ir 1-2 % gyvūninės kilmės produktų sausųjų medžiagų (sausoji  medžiaga yra viskas, kas lieka iš produkto pašalinus vandenį). Pagrindinės angliavandenių sudedamosios dalys yra: ląsteliena ir vandenyje tirpūs angliavandeniai.

Ląstaliena – tai vandenyje netirpūs angliavandeniai. Pagal virškinamumą ir įsisavinimą ląsteliena skirstoma į daugybę rūšių. Viena iš ląstelienos sudedamųjų dalių yra ligninas. Ligninas – tai koncentruotose rūgštyse netirpus ir mikroorganizmų neskaidomas polimeras. Ligninas yra visiškai nevirškinamas, todėl nuo jo kiekio ląstelienoje priklauso jos ir viso produkto virškinamumo lygis.

Vandenyje tirpūs angliavandeniai

Juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes (bet jų yra ir daugiau): krakmolas ir cukrus. Krakmolas – tai varpinių ir ankštinių augalų grūdų (sėklų) rezervinė-energetinė medžiaga ir yra polisacharidų grupės junginys. Sėklose ir grūduose jo yra iki 70 %, vaisiuose, gumbavaisiuose ir šakniavaisiuose – iki 30 %. Krakmolas dažniausiai yra 0,007-0,15 mm dydžio grūdelių formos. Krakmolo grūdelis sudarytas iš dviejų skirtingų sluoksnių: grūdelio branduolio ir išorinės grūdelio dalies, arba luobelės.

Vidinio ir išorinio sluoksnio santykis krakmolo grūdeliuose šiek tiek skiriasi priklausomai nuo produkto kilmės. Pvz.:  varpinių augalų grūdų krakmole branduolio yra 21 -24 %, o luobelės – 76-79 %, bulvėse atitinkamai 19-22 % ir 78-81 %. Taigi net patys krakmolo grūdeliai būdami skirtingos kilmės organizme virškinami nevienodai.

Cukrus – tai tirpių angliavandenių junginiai. Vieni iš jų priklauso monosacharidams, kiti – disacharidams.  Iš monosacharidų augaluose dažniausiai aptinkama gliukozė (vynuogių cukrus) ir fruktozė (vaisių cukrus).  Iš disacharidų – sacharozė (cukrinių runkelių, cukranendrių cukrus), laktozė (pieno cukrus) ir maltozė (salyklo cukrus). Visos šios medžiagos praktikoje dažniausiai vadinamos cukrumi. Tai tirpios, greitai virškinamos ir greitai į kraują patenkančios medžiagos.

Prasibrovus per šį terminų kliūčių ruožą tapo aišku, kad pavadinimas angliavandeniai yra labai platus. Visiškai nevirškinamas ligninas yra angliavandenis ir gliukozė taip pat yra angliavandenis. Maisto produkto etiketėje jie pateks į tą pačią grupę, o organizme turės visiškai skirtingą kelią. Gliukozės molekulė pateks į kraują iš karto po suvartojimo, o ligninas paliks organizmą nepakitęs, nesuskaidytas ir nebus įsisavintas.

Tam, kad suprastume, kaip angliavandenių turtingas produktas “elgsis” organizme, neužtenka žinoti bendrą angliavandenių kiekį, kurį galime rasti užrašytą etiketėje. Reikia žinoti viso angliavandenių stulpelio sudėtį. Straipsniuke, kuriame lyginau javų grūdus, apibūdinau jų palankumą lieknėjimui pasinaudojus trimis rodikliais: ląsteliena, krakmolu ir cukrumi.

Kukurūzai, turintys daugiausiai cukraus, krakmolo ir mažiau ląstelienos, buvo įvardinti kaip mažiausiai palankūs lieknėjantiems, o priešingas minėtų rodiklių reikšmes turinčios avižos – labiausiai palankus lieknėjantiems.

Šitoje vietoje skaitantįjį turėtų apimti neviltis, nes juk norint sugrupuoti ir sugraduoti tokią milžininšką įvairovę angliavandenių grupės produktų reikėtų žinoti jų visų angliavandenių sudėtį, neužtektų apsiriboti vieninteliu skaičiumi etiketėje, užrašytu ties žodžiu “angliavandeniai”.

Neskubėkim išsigąsti ir pasiduoti. Jau ruošiu publikavimui straipsniuką, kuriame aptarsime, kaip pasinaudoti jau esančia informacijos lobyne medžiaga ir išmaniai atsirinti sau naudingą informaciją.

O iš viso šiandieninio keiksmažodyno prisiminkime tiek, kad organizmas mažiausiai pastangų deda virškindamas ir įsisąvindamas cukrus (gliukozę, fruktozę, sacharozė, laktozę, maltozę), šiek tiek daugiau krakmolą ir dar daugiau ląstelieną. O tiems, kurie norite „lįsti“ gilyn į ląstelieną, kuri yra labai įvairi ir skirtingai įsisavinama, teks grįžti prie terminų ir gilesnės analizės.

%d bloggers like this: