Kadangi aš knygą jau gavau kitame konkurse, dabar tikrai nedalyvauju ir prašau nebalsuoti už šį receptą. Tiesiog dalinuosi.

Šiaip jau baravykus džiovinu, bet būna tokių atvejų, kai atsivežu kelis krepšius grybų ir jau nebėra kur džiovinti, be to dideli baravykai, ypač rinkti drėgnu oru, netinka džiaut. Tada aš juos darau taip.
Nuvalytus baravykus supjaustome, sudedame į puodą, įpilame trupučiuką vandens ir verdame ant lėtos kaitros, vis pamaišydami. Druskos dedame pagal skonį ir baravykų kiekį, reikia tiesiog ragauti. Jokių kitokių prieskonių aš nededu, man baravykai skaniausi natūralūs. Kai kas deda truputį acto, bet aš dariau ir be jo, man puikiausiai išsilaikė.Kai jau pasidaro savo sulčių tiek, kad apsemtų, sukrečiame į stiklainius ir statome kaitinti 40čiai minučių į lengvai verdantį vandenį.  Užvekuojame steriliais dangteliais. Laikome rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje. Atidarius tinka į keptuvę su bulvėmis ar tiesiog įsidėjus majonezo ir įpjausčius svogūno valgyti šaltus. O svarbiausia linkiu gero derliaus dabar ir šiltų emocijų žiemą, prisiminus tą mišką, kuriame rinkome baravykus. 🙂

%d bloggers like this: