Donata

before-after-donataAš esu Donata.

Mano išsilavinimas įvairiapusis: veterinarija, verslo vadyba. Turiu porą magistrų ir mokslų daktaro laipsnį.

Patirties per tiek metų taip pat jau spėjo nemžai prisikaupti, kaip sakoma, egzistuoja atvirkštinė koreliacija tarp veido ir CV grožio… Dirbau įvairiose srityse: pirminėje gamyboje, moksle, mokyme, paslaugų srityje. Visada mano veikla sukosi žemės ūkio sferoje.

Šiuo metu dirbu savam versle.

Kaip ir kodėl kilo mintis pradėti šį projektą?

Pirmą kartą „sėdėjau ant dietos“ 1985 metais… Dieta buvo labai primityvi, palyginti su dabartine pasiūla, tačiau viskas labai gerai pavyko, per trumpa laiką, maždaug per pusantro mėnesio, atsikračiau 9 kg svorio. Skrajojau ant sparnų, pasaulis buvo po mano kojomis. Tada dar nežinojau, o jeigu ir kas būtų pasakęs, nebūčiau patikėjusi, kad manęs laukia dar ilgi metai nesibaigiančios kovos ir nuolatinių pralaimėjimų…

Nebesuskaičiuosiu jau dabar net labai norėdama, kiek aš visko išbandžiau. Niekada nebuvau nutukusi, tačiau visą laiką kovojau su antsvoriu, kasmet laikiausi dietos. Kartais ir dažniau. O svoris vis krito ir kilo, krito ir kilo… krito vis sunkiau, kilo vis aukščiau.

Mano ūgis 176, visą laiką kėliau sau tikslą sverti 60 kg. Na taip… tikslas ne visai protingas, bet buvo taip, kaip buvo. Žinoma, tikslas būdavo pasiekiamas labai retai ir labai trumpam. Po kurio laiko mielai būčiau sutikusi ir su skaičiumi – 70…

Taigi, viskas pakrypo taip, kad prieš keletą metų jau svėriau daugiau kaip 80 kg, jėgų kažką pakeisti nebebuvo, visa man artima aplinka vieningai ramino mane, kad „…nesi tu stora … na ko tu nori? …tavo metuose…pasižvalgyk aplinkui..“. Buvau labai nepatenkinta savimi.

Intuityviai pradėjau suvokti, kad atlikdama vis tuos pačius veiksmus kitokio rezultato tikrai nepasieksiu. Ir pusiau iš nevilties priėmiau sprendimą. Tada jis buvo padiktuotas nusivylimo, dabar jį vertinu kaip nušvitimą. Nusprendžiau, kad

Viskas, daugiau jokių dietų. Turiu rasti kitą kelią. Ir jeigu man nepavyks, tegul storėsiu iki sprogsiu.

Na, ir turbūt pirmą kartą per tuos ilgus nesibaigiančio maratono metus sustojau ir pradėjau intensyviai galvoti, ieškoti, analizuoti, studijuoti ir gilintis į savo problemą. Būtent pradėjau mąstyti, o ne desperatiškai veikti. Na, o kai susimąsčiau, tai pradėjau nuosekliai ir metodiškai veikti,  neskubėdama, vertindama. Vis atsigręždama atgal, pervertindama kiekvieną sprendimą.

Pavyko, sprogti neprireikė. Dabar sveriu 65 kg. 60-ties nesieksiu, matyt, subrendau. Jaučiuosi puikiai.

Įkvėpti mano sėkmės tuo pačiu keliu pasuko mano draugai ir draugų draugai. Visi, kurie tik norėjo, net ir tie, kurie mane ramino, kad „…tavo metuose…“ Esu labai laiminga, kad jie užmiršo, kad ir „..jų metai..“ tokie pat…

Procesas man artimoje ir tolesnėje aplikoje tebevyksta.

Naują bangą į mano mitybą ir naują požiūrį į maistą atnešė Martynas. Jis su savo neblėstančia jaunatviška energija ir virėjo talentu padėjo man susigrąžinti tai, ką seniai  buvau išbarsčiusi, – meilę maistui, gaminimui, valgymui, vaišinimui. Ačiū jam už tai.

Taip besisukdami dviese po virtuvę ir subrendome pasidalinti. Aš pasidalinsiu savo suvokimu, kaip reikia pasukti savo mąstymą ir elgesį taip, kad organizmas pats atrastų savo svorį ir jo nebepaleistų, Na, o Martynas pasirūpins, kad nepamirštume , jog maisto skonis ir kokybė turi ne mažesnę vertę nei lieknas kūnas.