knygaLabai, labai seniai, net 2009 metais, tada kai dar nežinojome kas yra dronas,  David A. Kessler išleido knygą “The End of Overeating” Į lietuvių kalbą gal reikėtų versti kažkaip panašiai, kaip “Galas persivalgymui”.

Nežiūrint garbaus knygos amžiaus Kessler mintys vis dar tebėra aktualios. Cukrus, riebalai, druska yra tos pagrindinės medžiagos, kurios verčia mus valgyti, valgyti, valgyti ir nepasisotinti. Yra ir daugiau veiksnių, bet šie pagrindiniai.

O pats pačiausias yra cukrus. Na ir, žinoma, ypatingai gerai naikina galimybę pasisotinti cukraus ir riebalų mišinys. Kas galėtų valgyti tokią bjaurastį, cukraus ir riebalų mišinį? Neskubėkim atsižadėti.

Įvedžiau į googl’ę “cukraus ir riebalų mišinys”. Googl’ė davė atsakymą:

2016-01-08 11.34.31 pmŽino googl’ė ką sako… neblogai atrodo tas cukraus ir riebalų mišinys. Negalėčiau pasigirti, kad man po 5 metų tokių produktų nevartojimo nei trupučio nesiskiria seilės.

Taip jau padarytos mūsų smegenys, kad esame neatsparūs šiam pramoninkų masalui. Jeigu atrodo kitaip, tai galima dar papildomai pasitikrinti. Metame trumpa žvilgsnį į knygos viršelio nuotrauką. Už ko kliūna akys? Už morkų ar už morkų pyrago? Va, va… būtent.

Gamta nejungia savo kūriniuose cukraus ir riebalų. Jeigu apdovanoja cukrumi (vynuogės) tai neduoda riebalų. Ir atvirkščiai, jeigu duoda riebalus (avokadas) tai pagaili cukraus. Žmogus ir vėl pergudravo pats save ir dabar vėl turime rūpestį, kaip apsaugoti savo smegenis prieš tas viliones ir tuo pačiu padaryti galą amžinam alkiui.