Pradžia

cukrusCukrus

Pažįstu, tiesa labai nedaug – tik du  suaugusius žmones, kurie nėra gėrę alkoholio, žymiai daugiau pažįstu tų, kurie niekad nėra rūkę, labai daug pažįstu, kurie nėra vartoję kokaino, hašišo ar kitų medžiagų, oficialiai vadinamų narkotikais. Nepažįstu nei vieno, kuris nežinotų cukraus skonio.

Cukrus lydi mus nuo pat kūdikystės, nuo pat pirmos žvakutės mūsų gimtadienio torte ir dar nuo anksčiau.

Daugeliui jau vien mintis, kad drįstu parašyti cukrų greta alkoholio, narkotikų, nikotino atrodo šventvagiška. Nei viena priklausomybę sukelianti medžiaga nėra taip aštriai ginama, kaip cukrus. Kaip gimtadienis be torto? Kaip aš parodysiu savo šeimynai meilę be savo skaniųjų pyragų? Netgi gimtadienio sinonimas, naujadaras” tortadienis”,  daug mums pasako, kokioje pagarbioje vietoje laikome cukrų savo pasąmonėje.

Cukrus yra beveik gėris. Kodėl beveik? Po truputį jau pasigirsta žodinės ir pasimato rašytinės kritikos šiai kasdien mus lydinčiai medžiagai. Mokslas pradeda susieti cukraus suvartojimo ir diabeto kreivių kilimą. Cukrų ir vaikų hiperaktyvumą, cukrų ir nutukimą. Cukrų ir dar daugelį kitų dalykų griaunančių mūsų sveikatą.

Taip pat jau pasirodo vis daugiau informacijos apie cukraus priklausomybinę prigimtį, apie tai, kad organizmas į cukrų, kaip, beje, ir į alkoholį ar narkotikus, atsako laimės hormonų išskyrimu.  Kad ilgalaikiui pasitenkinimui pasiekti reikia cukrų vartoti vis dažniau ir vis didesnėmis dozėmis.

Kaip ir alkoholis, cukrus yra tuščių kalorijų nešėjas. Kaip ir pastarasis vartojamas ne tiek pavalgymui, kiek malonumui. Malonumui, kuris nusėda ant mūsų klubų storu riebalų sluoksniu.

Nevartoti cukraus nereiškia vien tik nedėti cukraus į arbatą. Tai žymiai platesnė savoka. Atidžiau paskaičius produktų etiketes ir pasidomėjus, kaip visuomeninio maitinimo įstaigose ruošiamas maistas, apima beviltiškumas, kad nevartoti cukraus vos ne neįmanoma.

Paliksiu tuos atradimus padaryti patiems.  Taip pat patiems teks peržiūrėti savo santykį su šia chemine medžiaga. Kurioje vietoje ji įrašyta mūsų pasąmonės programoje? Kas mums yra cukrus? Apdovanojimas? Meilė? Laimė? Kas jis toks man?

Išradęs cukrų žmogus save įstūmė į didelę bėdą. Gamta kol kas nėra pajėgi jam padėti. Kūrėjas davė mums saldų skonį, kaip ženklą, kad maistas yra tinkamas valgymui, kad jame nėra nuodų. Kažkada labai senai Rinkėjui saldus skonis tarnavo kaip signalas, kad jo radinys nėra pavojingas.

Žmogus sukūręs cukrų “pergudravo” Kūrėją. Esame taip sutverti, kad viską, kas saldu priimame be instinktyvios kritikos, be pavojaus nuojautos. Cukrui pasipriešinti galime tik suvokimo galia. Ar ją naudosime – mūsų pasirinkimas.

Kofeinas

 Norisi rašyti tiesiai šviesiai – Kava.  Bet būkime nuoseklūs, kofeino randame ne tik kavoje. Šokoladas, arbata, kakava – tai produktai savo sudėtyje taip pat turintys kofeino.

Susikaupkime ties kava. Tokia garbė jai bus suteikta, nes ji yra vienas iš labiausiai ritualizuotų gėrimų. Tiesiog ne gėrimas, o emocija. Ryte, laikas sau – su kava. Pakvietimas draugui – užsuk kavos. Jaukūs pašnekesiai – prie kavos. Daug mielų dalykų sukasi apie kavą.

Kava, skirtingai nei cukrus ar alkoholis, neturi nei vienos kalorijos. Bet ji turi kofeino. Tiesa sakant, tik dėl kofeino poveikio pasaulis išmoko pakęsti ir galiausiai pamėgo tą rūgščiai kartų gėrimą.

Kažkas bando ieškoti jame sveikatos. Bando įtikinti save ir kitus, kad kava greitina medžiagų apykaitą. Deja, medžiagų apykaita matyt to nežino. Nes ją paveikti tokiu būdu galima labai jau nereikšmingai. Apskritai medžiagų apykaitos greitis pakankamai stabilus dydis. Tačiau nesiginčysime. Pasigilinsime į tai, kuo kofeinas trukdo lieknėjimui.

Rytiniai kavos gėrėjai turėjo pastebėti tokį dėsningumą. Aštuntą ryto puodelis kavos, apie dešimtą – vienuoliktą, noras kažko saldaus, arba šiaip kažko, arba antras puodelis kavos.  Ir taip ne tik po rytinio, bet po kiekvieno puodelio išgerto dienos eigoje.

Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties, vartojant kofeiną, kuris yra nervų sistemos stimuliatorius, mūsų energija dienos eigoje labai banguoja. Jai kylant jaučiamės gerai, krentant – nelabai. Ilgainiui normalią savijautą, kaip ir visų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo atveju, sugebame palaikyti tik nuolat vartodami.

O jei vietoje 4-5 puodelių kavos nutariame apsiriboti 1-2, tai ,kaip ir metę rūkyti, ko neišgeriame (nesurūkome), tą suvalgome.

Laikytis maitinimosi režimo bus daug sunkiau su kava, nei be kavos.  Nesitikiu, kad prisiekę kavos mylėtojai ir vartotojai perskaitę šias kelias eilutes nuspręs nebevartoti kofeino turinčių gėrimų ir produktų, man pakaks vien jau tokio rezultato, jei jie nuspręs suteikti sau žinių apie kofeino poveikį organizmui.

Pabaiga 2014-01-30  (ketvirtadienį)