Nutariau papasakoti ir aš savo istoriją. Turbūt derėtų pradėt nuo skaičiukų:D esu 26 metų “pupa”, ūgis 160 cm, svoris 64 kg. (na tiksliau kai ryte svėriaus buvo 63.5 ,bet ta pusikę paliekam paklaidai:D). Tikslas mano 57 kg. Kai pagalvoji kas čia beliko pamesti – nelemtus 7 kilogramus… Na bet ne visada viskas buvo taip gražu… Visą gyvenimą vengiau svarstyklių, žinojau,kad esu iš tų apkūnesnių, bet bijojau skaičiukų ir vydavau savo mintis, kad man ir taip gerai. Galiu tik spėt, kad savo paauglystėj svėriau kažkur 70 kg. Tikrai ne mažiau, nes ne per seniausiai radau paauglystės kelnias. Ir ką sau manot… Jos man buvo didelės ir  gerokai per trumpos:D

Priešistorė… Geras, sėslus gyvenimas, mylinti antra pusė, kuri neleisdavo net pagalvot apie alkį (aha, jam bepigu buvo kai tos naktinės keptos bulvės ir kepsniai nėjo į kūną, visada buvo šakaliuko nuotykis) padarė savo… Jaučiau, kad esu lengvai tariant “bačka”, vakarais verkdavau, maniškis visakeriopai mylėjo ir guodė, padėt žadėjo, bet vis tiek sėkmingai lepino kalnais skanėstų… Net nenoriu prisimint tų laikų,  gėda į žmones išeit buvo, vengiau net savo šešėlio… Dieną dirbtinė šypsena, apsimetimas, kad man ir taip gerai, vakare ašaros apsikabinus eilinį karbonadą su kalnu bulvių fri… Finalas tame: skyrybos ir kažkaip išdrįsau užlipt ant svarstyklių… Ir… ( dabar turetų mušt būgnai ir skambėt fanfaros) – 97 kilogramai! Ir kažkur galvoj ėmė ir įsijungė mygtukas STOP… Sunku kažką pasakyt, kaip aš tą svorį prieš tris metus mest pradėjau, jau net nepamenu nuo ko prasidėjo, turbūt nuo sistemos “mažiau ėsk”.

Toliau atsimenu sekė ktas lipimas ant svarstyklių – 92 kg. Vajė, dar dabar atsimenu kokia tada buvau laiminga! 87 kg jaučiausi it gulbė:D toliau pasiekus 77 kg svoris tai krito, tai kilo, bet plius minus 2kg. Nesididžiuoju, bet kelis kart griebiausi ir lieknėjimui skirtų preparatų, bet čia būdavo tada, kai nei pirmyn, nei atgal… Na ir vėl jau ilgą laiką svoris stovėjo ties 65 kg, sumąsčiau, kad reik laikytis dietos, taip žinau, nepritarsit, bet čia daugiau valios ugdymui. Na dabar ketvirta dietinimosi diena, ir didžiuojuosi savim, kad nepaslydau:D liko trys:D

O kaip atradau Jus… ogi taip, kad įsijungė kitas mygtukas… Tas, kuris sako, kad toliau taip negalima, kad reik kažką keist. Kad kas bus kai baigsiu savo dietą?! Numesti kilogramai sugrįš, o tada sugrįš ir neviltis… Vėl griebtis piliulių?… Ne, ačiū, nebenoriu nuodyt savo kūno, juolab, kad dar ir vaikučių sulaukt reik, o noriu, kad jie turėtų sveiką mamą. Užtektinai manau per tuos metus prikankinau ir prinuodijau savo kūną visu tuo šlamštu. Na va – ir beieškant informacijos apie sveiką mitybą atradau jus, mielieji:)

Na manau sėkmingai įsiliesiu į Jūsų gretas, sunku manau nebus. Su naktiniais apsirijimais jau seniai susidorota, cukraus manau taip pat sėkmingai atsisakysiu, nes per tas kelias dienas jo net ir nepasigedau, juolab niekad nebuvau liaudiškai tariant „saldžiarūrė“:D. Su kava irgi susidorosiu, sunku buvo tik pirmoji diena be jos:) Kas toliau… Na kažkaip, pasižiūrėjus kiek čia šaunių receptų manau pavyks ir man griebt tą sveiko maitinimosi jautuką už ragų:D Sunkiau tik su rūkymu… Bet, va mano antra pusė nerūkantis, tai čia bus dvigubas stimulas, už šitą žygdarbį jis mane ant rankų nešiotų:D  Na optimizmo ir užsidegimo kol kas pas mane su kaupu, tikiuosi jis niekur nepabėgs:D

Na tai ar priimsit naują būsimąją LG narę🙂 ?