Sveiki visi LG programos besilaikantys ir jai pritariantys,

Su Jūsų siūloma programa susipažinau gal prieš tris savaites besilaikydama eilinės dietos, kuri padėjo atsikratyti ne taip ir mažai – 15 kg, bet jau pradėjus jos laikytis iš karto iškilo klausimas, o kas gi toliau. Dieta sustatyta 6 savaitėms, o toliau nurodymas, maitintis nekaloringu maistu dar tris mėnesius. Kadangi ši dieta man jau n-toji, tai žinojau, kad valios pastangomis atlaikysiu tas 6 savaites, o tada…….juk neparašyta konkrečiai, kad turiu valgyti tą ar aną, va ir pasibaigs mano dieta.

Taigi pasitelkdama visagaliu google, pradėjau ieškoti kažko, kas man padėtų ir po dietos maitintis saikingai, sveikai ir išlaikyti svorį bei dar daugiau jo atsikratyti. Ir staiga, opa, Martyno istorija, (jau nepamenu kur aš ją radau), tada ir lieknas.com atradau. Puoliau skaityti, skaičiau ir tebeskaitau, vis grįžtu prie kiekvieno žingsnio ir pasitikslinu ar tikrai taip supratau, skaitau visus komentarus, gilinuosi. Randu puikius paaiškinimus kodėl taip, o ne kitaip (ypač įstrigo straipsniai apie arbatą, kavą).

Gal šiek tiek apie save. Esu 38 m. moteriškė. Mano istorija „kraupi“ svorio atžvilgiu, tokių net Jūsų (dabar jau gal ir mano) programoje neteko sutikti (perskaičiau daugumą istorijų). Kadangi savo asmenybės neviešinsiu, o pasivadinti galiu kuo tik širdis geidžia, tai visai nejaučiu jokios gėdos parašydama, kad dabar sveriu 120 kg (čia po dietos). Visada buvau stora, net ir maža būdama, gražiausiais savo metais svėriau 82 kg (studijų laikais). Ištekėjau ir prasidėjo, ramus ir sotus gyvenimas, gimė viena dukra, svorio priaugau iki 120 kg, nes į save mečiau viską kaip į šiukšlių dėžę. Tada dietos įvairios, jau net nepamenu kiek ir kokių esu išmėginusi. Gimus antrai dukrai nusprendžiau rimtai susiimti (jau turėjau 134 kg), savo jėgom (skaičiuodama kalorijas) numečiau 15 kg, o motyvas žinot koks juokingas buvo, ogi norėjau išsilaikyti vairuotojo teises, instruktorių mašinos nedidelės, instruktorius kurį man paskyrė buvo „nekūdas“ vyriokas, o man mintis tokia, kad mes abu į automobilį netilpsim, pečiai remsis ir aš negalėsiu bėgiu perjunginėti🙂. Aišku į automobilį tilpom, bet juk dėl to tiek kg nukračiau (čia tiems kurie motyvacijos lieknėti neranda). Tada draugė papasakojo, kad lankosi pas vyruką, kuris stebuklingai nuima alkio jausmą. Pirmyn ir aš taip noriu. Nuvažiavom, atidarė jis man kažkokias čiakras, išvalė nuo blogybių mane apsėdusių, pasakė, kad du mėnesius turiu valgyti tik daržoves visokiais pavidalais, po to galėsiu pradėti valgyti baltą mėsą, kiaušinius. Lankiausi pas jį pradžioje kas dvi savaites, vėliau kas mėnesį ir ką jūs manot, ogi kažkur per pusmetį netekau dar 35 kg. Skrajojau ant sparnų, iš visų girdėjau tik pagyrimus, energijos turėjau tiek, kad visą vakarą baliuje galėjau šokti rokenrolą, kai kiti valgo ir geria. Bet, užmigau ant laurų ir per 2 metus visą tą bagažą kurį buvau nukračiusi nuo savęs, susigražinau (dar gerai, kad bagažas nepadidėjo). Nusivyliau savimi, aplinkiniai pasišaipė, užsidariau savo kiaute ir rijau, rijau, rijau (valgymu to negalėčiau niekaip pavadinti).

Ir vėl draugė (nauja draugė, kuri nežinojo mano praeities) man gerai spyrė į šikną, pasakė, kad galiu, kad turiu, privalau, patikėjau, susikaupiau, atlaikiau 6 savaičių griežtą dietą (čia istorijos pradžia), atradau Jus. Parašiau istoriją. Ėmiausi iš karto visų trijų žingsnių (kitaip žinau, kad nieko nesigautų) ir griežtai nusiteikusi kovai su svoriu jungiuosi prie Jūsų. Kava dar nenugalėta, su alkoholiu švenčių metu bus prastai. Cukraus jau nevartoju septinta savaitė, režimas trijų valgymų yra, miltams ne, riebalams gyvuliniams ne (dietos pasekmės, ne blogąja prasme). Startavau nuo šio pirmadienio. Bandysiu parašyti kaip man sekasi. Kol kas puikiai nusiteikusi kariauju su savo svoriu.

Visiems sėkmės.