maistas javLinkėjimai Lieknųjų Gurmanų bendruomenei iš Kalifornijos.

Šiuo metu kaip tik klajoju po šį nuostabų gamtos kampelį. Vandenynas, pakrantė, kalnai, tūkstantmečių sekvojų miškai…., o dar ir pavasaris… Tačiau, kaip ir įprasta LG bendruomenėje ilgai neapsistodami ties kitais dalykais žvilgtelėkime į šiam kraštui būdingą mitybą.

Pavadinime parašiau žodį “Amerika”, tačiau turbūt nerasime nei vieno teiginio kuris tiktų visai Amerikai. Ji mane jau senai pamokė, kad yra per didelė ir per įvairi, kad būtų įmanoma ją sutalpinti į kokį vieną apibendrinimą. Taigi, tai apie ką čia kalbėsiu yra tas nuostabus Amerikos kampelis – Kalifornija, kuris ant JAV žemėlapio atrodo mažas, o realybėje užima penktadaliu didesnį plotą, nei viena iš Europos šalių milžinių – Vokietija. Tiesa gyventojų čia ženkiai mažiau nei Vokietijoje, “tik”  šiek tiek daugiau nei 38 milijonai.

Ne pirmą kartą čia viešiu. Iš praeitų kelionių į JAV vis parsiveždavau, lauktuvėms papildomų kilogramų. Ši mano kelionė į Ameriką yra pirmojo po to, kai pakeičiau mitybą. Buvo smalsu, kaip dabar, iš naujo, patirsiu ir pamatysiu amerikiečių mitybos įpročius ir galimybes.

Amerikoje labai nelengva išlikti lieknam

Taip, nes:

  • Labai išvystytas maisto produktų perdirbimas. Didelė produktų dalis yra stipriai perdirbti, iš jų pašalinta ląsteliena, skanūs, lengvai įsisavinami, kaloringi, tačiau, tuo pačiu metu, mitybine prasme skurdūs.Tiek parduotuvėse, tiek ir maitinimo įstaigose pirmiausiai į akiratį patenka produktai ir patiekalai, kurie tarsi būtų sukurti žmonijos  panėjimui. 
  • Tradicija maitintis ne namuose. Pats, iš savęs, įprotis maitintis ne namuose nebūtų pavojingas jei ne…
  • Didžioji dalis maitinimo įstaigų pasirinkusios strategiją: daug, skaniai, pigiai. Deja, skonis kuriamas “laboratoriniu’ būdu.  Receptoriai apgaunami naudojant stipriklius, kvapiklius ir kitoklius -iklius.

Amerikoje labai lengva išlikti lieknam

Taip, nes:

  • Pasirinkimas labai didelis. Sunku net nupasakoti ir aprašyti. Paimkime konkretų pavyzdį – jogurtą. Vidutiniame supermarkete, kurį galima rasti net mažame miestelyje, jogurtų pasirinkimas bus virš šimto rūšių. Iš jų iki dešimt bus skirtingų gamintojų natūralūs liesi. Jei vertinsime iš vienos pusės, tai kaip ir mažuma, bet kitą vertus ta “mažuma” yra tikrai pakankama atsirinkimui savo mėgstamo produkto. 
  • Labai sparčiai vystosi sveiko, natūralaus, mažai perdirbto maisto pasiūla. Tiesa jis, dažnai, gerokai brangenis. Tačiau visur, tiek parduotuvėse, tiek restoranuose galima rasti produktų ir patiekalų. Prireiks nuovokos ir drausmės, kad pirkti mažiau dirginantį receptorius produktą ir mokėti už jį brangiau, tačiau galimybė visad yra ir produktų pasirinkimas labai didelis.

Tai va, taip trumpai ir glaustai atrodo šiai dienai Kalifornijos meniu. O, šiaip tai linksmų (ir nevisai) mitybinių nutikimų svečioje šalyje visad nutinka.

Pasirodo vytinta jautiena, kurios etiketes Europoje jau buvau atpratusi blusinėti, Amerikoje gali būti gaminama su ruduoju cukrumi, cukrumi ir kukurūzų sirupu, viskas ne pasirinktinai, o vienu metu… Verkė mano septyni doleriai veltui išmesti už pakuotę, ant kurios buvo nurodyta jautiena, o pagal skonį ir sudėtį pasirodė, kad ten saldainiai, o tikėjausi puikaus priedo salotoms…

Paskuj jautieną į šiukšlių dėžę iškeliavo trys prabangios (ir brangios) pakuotės džiovintų vaisių, kurių etiketėje nebuvo deklaruota, nei cukrus, nei, kad tai apskritai visai ne džiovinti vaisiai, o sukatai… išvaizda mane pilnai suklaidino. Pikčiausia, kad, net mano mylimieji, džioviti abrikosai, kuriuos iki šiol laikiau nepavojingais pridėtinio cukraus klausimu, pateko į šią kompaniją.

Taigi po šių ir keleto kitų pasigautų “žioplių” vėl prisiminiau cukraus skonį… Keistas jausmas, kai skanu ir… išspjauni. Na o, kaip sakoma, suma sumarum, eilinį kartą pasitvirtinau sau, kad niekas išskyrūs mane pačią nepasirūpins tuo, kad į savo burną įdėčiau tai kas man tinka. Gamintojai ir pardavėjai susikaupę ne į tai kas keliauja į mano skrandį, tačiau į tai, kad keliauja iš mano kišenės.

Graži šalis, mieli žmonės, begalė skanaus ir tinkančio lieknėti, bei tokiu išlikti, maisto tik reikia neužmiršti mylėti save ir, kas be ko, nepasižioplinti…