Mielieji, net nustebau jus radusi. Pasirodo pirmąjį žingsnį beveik įgyvendinau, net nežinodama apie jus.

Dar prieš gerą pusmetį buvau labai savimi patenkinta – 165 cm, 52 kg. Kartais ir 51 kg. Tobula. Viskas prasidėjo nuo… besaikio valgymo, aišku. Ir ne bet kada, nes bet kada valgyti neturiu laiko, o vakarais, po darbo, prieš televizorių. O prieš televizorių todėl, kad darbas fizinis ir po jo jau nieko nebesinori. Atsiprašau, norisi. Norisi valgyti. Daug, riebiai, tada saldžiai, tada sūriai. Fiziškai skrandis pilnas, o valgyti norisi. Visi šaukė – subalansuok mitybą, praeis alkio jausmas. Balansavau🙂 Pirmadienį pradėdavau, sekmadienį būdavo bandelių diena, nes kai miltų norėdavosi taip, kad net verkdavau, neatlaikydavau.

Taigi – trys mėnesiai, plius 7 kg. Niekada nemaniau, kad svoris taip greitai gali augti. Žinau, daug kas pasakys, kad 58 kg ne antsvoris. Bet velnias, man 30 metų, visą laiką svoris buvo stabilus ir va tau.

Perkapsčiau smegenyse visus senus gerus valgymo įpročius ir prisiminiau, kad maitintis man reikia tris kartus per diena, neužkandžiaujant. Svoris krenta palengva. Bet… Ką daryti su alkio jausmu, kuris vakarais varo iš proto?