Sveiki,

Mano vardas Dalia, man 47 metai, mano ūgis 173, sveriu 99 kilogramus.

Prisipažinsiu, kad visą savo gyvenimą niekada nebuvau itin liekna, ir anksčiau manęs tai nejaudino, sakydavau sau, kad jei aš gerai jaučiuosi, tai ir viskas yra tvarkoje. Paskutiniu  metu supratau, kad pradedu blogiau jaustis, tai širdis makaluojasi kažkur ne vietoj, tai uždūstu laiptais lipdama… Paskutinį tašką padėjo mano  mielieji giminaičiai, kurie,žinoma, tik gero man norėdami, pradėjo siūlyti man įvairias dietas, ir net į kažkokią lieknėjimo programą mane užrašė…Va čia jau buvo paskutinis taškas…juokas juokais, bet kiekviename juoke yra dalis tiesos :)  Prisipažinsiu, bandžiau aš ir ant dietų sėdėti, bet matyt valios nepakako, be to nutirpę kilogramai greitai grįždavo atgal ir dar draugų atsivesdavo… Tuomet ir supratau, kad tai man netinka. Ir…numojau ranka.

Prieš porą mėnesių atradau Jūsų puslapį. Jūsų pasiūlyti receptai – nuostabūs, išmėginome su dukra beveik viską… viskas puiku. Per tuos du mėnesius suvokiau, kad reikia ir toliau eiti, t.y. mokytis sveikai gyventi🙂

Cukrui aš esu abejinga (mėgstu šokoladą, bet galiu jį paaukoti), alkoholio beveik negeriu (per šventes galiu ir atsisakyti), gaiviųjų gėrimų nemėgstu, miltinių patiekalų taip pat…., bet va – kava. Tai didelė problema. Jau trečią dieną jos negeriu, tai jaučiuosi kaip zombis….galvą skauda, o ir saldaus norisi baisiai…

Rašau Jums ieškodama palaikymo, nes dabar tai jau jausiuosi atsakinga, už savo žodžius ir tai man neleis grįžti atgal… Tikiuosi, kad praeis ta kavos abstinencija kada nors…Gal kas nors gali patarti kaip su tuo susitvarkyti?