Pradžia

buterbrodasDidžiausia sumuštinio nuodėmė yra ta, kad dideliu santykiu kartu susitinka Angliavandeniai (batonas) ir Riebalai (sviestas ir sūris). Tai būtent tas “atominis” mišinys, kuris minkštai nukloja mūsų klubus. Motinėlė Gamta stengiasi nesudėti Angliavandenių ir Riebalų  kartu į vieną savo kūrinį, O jau juolab greitai ir lengvai įsisavinamų angliavandenių (cukraus,alkoholio, miltų…) ir gyvulinės kilmės (sočiųjų) riebalų.  Tačiau žmogus su pramonės pagalba (ir savo nelaimei)  nesunkiai sujungė riebalus ir angliavandenius viename patiekale (pica, kondiretijos gaminiai…).

Kas nutinka mūsų organizme kai suvartojame patiekalą prisotintą lengvai įsisavinamų angliavandenių ir sočiųjų riebalų?

Angliavandeniai labai greitai skyla iki gliukoės, kuri patenka į kraują. Į staiga pakilusį cukraus gliukozės kiekį organizmas nedelsdamas duoda atsaką – insulinas. Insulinas pasirūpins, kad gliukozės perteklius, kurio nesuspėsime išnaudoti energijai kuo greičiau būtų sudėta ilgalaikiam saugojimui (į riebalines ląsteles) ir nieko neleis iš ten paimti.

Taigi dalis angliavandenių kartu su didžiaja dalimi mūsų suvartotų riebalų nukeliaus ne kur kitur, o ant juosmens. Žmonija jau senai empyriškai pastebėjo tuos dėsningumus ir todėl ne atsitiktinai susiformavo dvi labai stiprios mitybinės kryptys svorio metimo srityje. Pirmieji (oficialiai pripažinti) rekomenduoja mažai riebalų turinčius valgiaraščius. Antrieji (mažiau mylimi oficialių institucijų) rekomenduoja iš savo valgiaraščių išbraukti angliavandenius. Mokslui nebelieka nieko kito, kaip tik eiti iš paskos ir tyrimais bandyti patvirtinti arba paneigti tai, ką žmonės daugiau ar mažiau sėkmingai taiko norėdami sumažinti savo kūno riebalų kiekį.

Visose mitybinėse stovyklose yra pakankamai tiek ir sėkmingų, tiek ir nesėkmingų pavyzdžių. Prirašyta knygų, prisukta filmukų, susiformavusios stiprios bendruomenės bandraminčių, kurie išpažįsta tuos pačias tiesas.

Tai kaip čia gaunasi?  Išėitų, kad teisūs yra visi, kurie tą vargšelį buterbrodą prieš suvalgydami išardo ir suvalgo pasirinktinai (pagal savo įsitikinimus) arba angliavandeninę arba riebalinę dalį. Išeitų, kad ne taip jau labai ir svarbu kuri mitybinį tikėjimą išpažinsime. Sumažinę riebalus numesime kilogramus. Sumažinę angliavandenius taip pat numesime kilogramus. Ir vieni ir kiti įsitikinę savo pasirinkimo teisingumu.

Kiekvienoje stovykloje rasime tų, kuriems pasisekė iš pirmo bandymo. Tačiau rasime ir tokių, kurie prieš ateidami pas mažai angliavandenių (arba riebalų) valgančiuosius igijo ir kitą patirtį. Bandė atsikratyti kilogramais valgydami daug angliavandenių ir mažai riebalų (arba atvirkščiai), tačiau jiems nepavyko. Pastarieji yra dar labiau įtikėję savo pasirinkimu. Nenuostabu, nes jie turi abi patirtis, tiek sėkmingą, tiek ne.

Na, sutiksime ir tokių, kurie bandė abi kryptis ir nei viena jiems nepasirodė sėkminga…. Jie tebenešioja ant savęs sunkią kilogramų naštą. Taigi visokiausių patirčių galybė, argumentai tiek už, tiek ir prieš sudėlioti labai įtikinančiai. Tad ir vėl atsiduriame kryžkelėje. Kurią gi kryptį rinktis?

Diskusiją šiuo klausimi verta pavystyti toliau, tačiau tai padarysime jau už Pono Buterbrodo straipsnio ribų. Nerimta juk rimtus klausimus nagrinėti straipsnyje, kuris prasidėjo kaip pasaka🙂.