sumustinisKą tik pragužėjo didžiosios metų šventės. Nesame nei persivalgę, ir persigėrę. Tačiau šventėme labai, emociškai bešvęsdami išsikrovėme. Tad dar nesijaučiame susikaupę dideliems darbams. Neužsiimkim jokiais dideliais ir rimtais rašymais bei skaitymais, pabūkime dar truputį Kalėdų senelio lankomais vaikais ir leiskime savo vaizduotei paklajoti po įvairius, dažnai priešingus įsitikinimus propaguojančias  mitybines stovyklas. O, kad nebūtų vieniems klajoti liūdna tai į kompaniją pasikvieskim Poną Buterbrodą.

Koks vaizdinys kyla prieš akis išgirdus žodį “buterbrodas”? Mano vaizduotė nedelsdama ima riekę batono, tepa ant jo poriebiai sviesto ir kloja ant viršaus tikrai ne permatomą sūrio gabalėlį… Visi esame prisitrupinę nuo tokių buterbrodų savo mokyklinį krepšį ir papuošę savo sąsiuvinius avangardiniais riebalinių dėmių raštais, kurie mokytojams kažkodėl neatrodė labai meniški. Na, bet palikime mielus mokyklinius prisiminimus bei mokytojus su jų meninio neišprusimo problemomis ir grįžkime prie sviesto, sūrio ir batono.

Bendru daugumos teikiančių lieknėjimo rekomendacijas susitarimu, Ponas Buterbrodas yra lieknos figūros priešas. Jeigu ne Priešas Nr. 1, tai bent jau labai arti priešų sąrašo pradžios.

Lieknieji Gurmanai pasielgė labai paprastai ir pragmatiškai, paėmė visą “cielą” Poną Buterbrodą ir išmetė iš savo lėkštės, o vietoje jo ten įdėjo kitus patiekalus, kurių sudėtyje nėra miltų ir mažai gyvulinių riebalų. Išmestas iš Lieknųjų Gurmanų lėkštės, leidosi Ponas Buterbrodas į pasaulį laimės ieškoti.

Pasekime mes jį slapčiomis ir pažiūrėkime kaip nusiteikę Pono Buterbrodo atžvilgiu kitų mitybinių konfesijų atstovai.

Labai trumpam užsukime pas Kalorijų Skaičiuotojus. Jie pasielgs inžineriškai išmatuos, pasvers, suskaičiuos… plonai atpjaus, dar ploniau užteps, ant viršau užtrupins, vienu kąsniu prarys (tie kurie neįvaldę ilgojo kramtymo meno) ir sakys “jau kaip persivalgiau… tuoj sprogsiu”. Jų moto labai paprastas valgau viską (poetiškesnė formuluotė būtų – viską sau leidžiu), bet riboju porcijų dydį (poetiškesnė versija – žinau kiek man reikia). Na čia ilgiau nebeturim ką veikti keliaukim toliau, kita stotelė pas L0w Fat (mažai riebalų) atstovus.

Taigi Low Fat stovykloje Ponas Buterbrodas labai nukentės, bet visgi išgyvens. Pirmiausiai nuo jo nugramdys sviestą, po to ilgai svarstys ką daryti su sūriu. Susiformuos dvi vienodai stiprios politinės partijos, kurių viena teigs, kad sūris gali likti, bet tik su sąlyga, kad jis savanoriškai atsižadės visų savo riebalų ir pristatys gydytojo pažymą, kurioje bus raudonų rašalu įrašyta “Riebalai – 0%”. Kita politinė partija atstovaus liesos mėsos interesus ir visaip bandys tą vargšą sūrį nuo Buterbrodo nustumti (laimei nugramdžius sviestą buterbrodas tapo mažiau slidus) ir vietoje jo pakloti griežinėlį kalakutienos krūtinėlės, ar kokio kito atititkmens. Nėra ir čia normalaus gyvenimo Ponui Buterbrodui, keliaukime toliau.

Vieni apipjaustė, kiti apgramdė… kur dar užsukti? Bandykim pas Low Carb (mažai angliavandenių) atstovus. O, O, O, O…. čia daug pavojų. Šioj stovykloj Ponas Buterbrodas tikrai praras tvirtą pagrindą po kojomis, nes visų pirma vienbalsiai iš po jo ištrauks batoną. Tada spręs ką daryti su sviestu ir sūriu.

Seimo sesijoje, bandant susitarti ką daryti toliau, kils baisios peštynės. Dukan’inikai leis pasilikti tik sūrio baltymams, sveistas ir didžioji dalis sūrio, net neišklausyti atsidurs už durų. Paleo atstovai užvoš per galvą ir sviestui, ir sūriui, nes šie yra niekingos žemdirbystės epochos produktai. Tiesa, po to jie patys tarpusavyje susipeš, nes Paleo Primal šakos atstovai pasisakys už laisvai augintų karvių pieną ir jo produktus, nors irgi ne taip jau visai, o su daug išvedžiojimų, apribojimų, išrikiavimų…

Na, bet ilgai pas juos neužsibūkime, Paleo’istai, palyginti su kitu konfesijų atstovais dar jauni todėl pakankamai triukšmingi… Keliaukim pas Low Carb klasikus, į dėdės Atkinso būrelį. Čia Ponas Buterbrodas nors trumpam lengviau atsikvėps. Batono aišku jis neatgaus, bet bent jau sviestą su sūriu išsaugos.

Truputį pakeliavome… Aišku dar daug kur nebuvome. Pas Žalaivalgius net nenuėjome, nes jie Poną Buterbrodą dar neužgimusį jau buvo suvalgę grūdų ir karvių ganyklų žolės pavidalu. Pas Vegetarus irgi pavojinga, nes nežinia ar nepataikysi pas Veganus, kur pieno produktams uždegta tamsiai raudona šviesa… Na galiausiai pas visus ir nesuspėsi, nes tų mitybinių srovių, srovelių tokia galybė, kad bekeliaujant baigsis Pono Buterbrodo galiojimo laikas.

Tai va apkeliavo Ponas Buterbrodas paltų pasaulį, grįžo pas mus atgal. Tiesa, atrodo jis po tos kelionės jau visai neponiškai, nes niekur tinkamos pagarbos taip ir nesulaukė… O ką su juo darysim mes, Lieknieji Gurmanai? Išmest tai išmetėm, bet toli nenumetėm, nes tinklaraštyje vis dar kartais praskamba ilgesingos gaidelės dėl sviestuko…duonytės… O kol gaidelės skamba tol išlieka  tikimybė, kad Ponas Buterbrodas vieną gražų rytą vėl išdidžiai puikuosis mūsų lėkštėje.

Todėl baikime krėsti pokštus ir pakalbėkime rimtai. išdalinkime mūsų vargšą sumuštinį į atskiras dalis ir pavadinkime jas maisto medžiagų vardais: Batonas – Angliavandeniai, Sviestas – Riebalai, Sūris – Riebalai/Baltymai (galėtume priraštyi ir angliavandenius, bet sūryje angliavandenių nedaug taigi nesismulkinkime). Kur slypi didžiausias sumuštinio pavojus? Pavojus neslypi nei Angliavandeniuose, nei Riebaluose, nei Baltymuose. Visa tai yra mūsų organizmui reikalingos medžiagos.

Kitą pirmadinį (sausio 7 dieną) grįšime ir pabaigsime aptarti mūsų Pono Buterbrodo problemą. Kas gi su juo yra ne taip, kad būdamas sudarytas iš organizmui naudingų medžiagų vistik mūsų išvaizdai pridaro tiek bereikalingų problemų.