Pradžia
Tęsinys

Baimė

priklausomybeji turi daug veidų. Bet visų jų vardas vienas – BAIMĖ.

BAIMĖ, kad nepavyks. Puikiai žinome, kad svoris yra tik pasekmė mūsų ydingų įpročių. taip pat žinome, kad pakeisti savo įpročius prireiks laiko. Lygiagrečiai baiminamės, kad tai bus sunku, kad reikės save ilgai prievartauti, laikyti drausmėje. Iš savo patirties jau esame labai kritiškai nusiteikę savo valios atžvilgiu ( … o, kad aš turėčiau tiek valios… ).

BAIMĖ, kad po nesėkmės būsime patys sau menkesni negu, kad esame dabar. Dabar bent jau dar turime pilną teisę galvoti, kad “…jeigu tikrai panorėsiu ir vieną dieną susiimsiu…”

BAIMĖ, kad net jeigu mums netyčia ir pavyktų, tai mūsų gyvenimas jau NIEKADA nebebus toks koks yra dabar. Baimė. kad savo šiandieninėje įpastoje aplinkoje tapsime “kiti” ir patirsime socialinę atskirtį.  Na gal ir nėra jis, tas mūsų gyvenimas, toks tobulas, kurio sau linkėtume, bet jis – mūsų. Kaip seni geri batai, kurie, kad ir nėra labai išvaizdūs, bet, bent jau patogūs ir patikimi.  Mes pažįstame savo patogų gyvenimą, žinome ko iš jo tikėtis, pakeiksnojame, bet vistiek jį mylime. Koks jis taps po apribojimų ir apkarpymų, po atsisakymų to, ką šiandien vadiname didžiausiais (vieninteliais sau likusiais) malonumais? Baisu net pagalvoti, o ką jau kalbėti apie tai, kad padaryti.

Ši gyvenimo kokybės praradimo BAIMĖ ir yra pagrindinis visų priklausomybių užraktas. Alkoholikas BIJO nustoti gerti, rūkorius BIJO nustoti rūkyti, užkandžiautojas BIJO nustoti užkandžiauti, dietininkas profesionalas BIJO nustoti laikytis dietų…. Visi jie bijo nustoti elgtis taip, kaip elgiasi jau kurį laiką. Žino, kad tai nėra rezultatyvu ir naudinga, kad tai kenkia sveikatai, išvaizdai, savivertei…, tačiau nepavargdami kartoja, kartoja ir kartoja tą patį veiksmą, nes BIJO, kad jeigu to nedarys bus dar blogiau.

Todėl mažai vaisingas yra būdas apeliuoti į sveiką protą. Joks sveikas protas nedrįsta net šnipštelėti, kai esybės vadovė yra BAIMĖ. Jokie logiški pamąstymai apie pagerėjusią sveikatą ir sutaupytus pinigus nepasieks rūkoriaus smegenų tol, kol ten karaliaus BAIMĖ, kad … be cigeretės neatsipalaiduosi, nenusiraminsi, nebus kur laikyti rankų, nesimegs kalba su draugais  ir t.t. Užkandžiautojas ar Dietininkas pateiks savo sąrašą “svarių” argumentų, kodėl jis negali elgtis kitaip, jis tiesiog yra priverstas…

Tai va šioje vietoje baigiu savo pamąstymus apie tai, kiek elgesys, kai nuolat laikomasi dietų yra panašus į priklausomybinį elgesį. Leidau sau nesilaikyti priklausomybių kriterijų (požymių) gradacijos ir neieškoti kaip laikymasis dietų atitinka visus priklausomybinėms būsenoms būdingus požymius.  Taip nutiko todėl, kad šį klausimą sau jau senai esu atsakiusi. Taip, tai priklausomybė. Kaip ir nesuskaičiuojama daugybė elgesio modeliukų mūsų gyvenimo rutinoje. Mano mintys nuklydo ne į atsakymo “ar tai yra priklausomybė?” paiešką, o į klausimą “kaip tai veikia?”. Ne tiek ir svarbu, kuria priklausomybę svarstome. Pagal tai kiek šiai dienai žinau, remdamasi kitų ir savo patirtimi, tai veikia per BAIMĘ, kuri taip sudėlioja mūsų instinktus, veiksmus ir mąstymą, kad argumentai, logikos, sveiki protai ir kiti racionalieji įrankiai tampa bejėgiai.

BAIMĖ yra užraktas, o kas yra RAKTAS? Kaip tą baimės užraktą savyje atrakinti?

Nusprendžiau nerašyti šio straipsnio tęsinio. Na, bent jau kurį laiką. Kodėl? Nes tikiu, kad egzistuoja daug technikų ir būdų kaip tai galima padaryti. Savuoju būdu jau esu ne kartą pasidalinusi tinklaraščio straipsniuose ir komentaruose. Visi turime savas patirtis, kartais, net pilnai neįsisąmonindami naudojame įvairias technikas.

Taigi noriu paskatinti pasidalinti savais būdais, kaip atrakinti BAIMĖS užraktą, kuris neleidžia mums atsikratyti nenaudingo įpročio, priklausomybės, kuris verčia mus kartoti ir kartoti neproduktyvų, mums kenkiantį elgesį.