Pradžia
nauja dietaTai jeigu dieta mums  neduoda to, ko taip trokštame (liekno kūno) pradėdami jos laikytis, tai ko vis pradedame…, pradedame…, pradedame…? Kažką matomai vistik ji mums duoda, kitaip juk nesielgtume šitaip.

Dieta yra slėptuvė

Nors ir giliai širdyje žinome, kad nieko gero iš to neišeis vistiek imamės naujos dietos.  Nieko nedaryti nebegalime, nes nepasitenkinimas savimi, nerimas dėl išvaizdos ir sveikatos jau taip užpjovė, taip užvaldė visas mūsų minčių kerteles, kad nebėra jokio atokvėpio. Turime KAŽKĄ daryti. Na ir kas, kad žinome apie efekto trumpalaikiškumą.

Tačiau tuo pačiu esame patyrę, kad nors ir laikina sėkmė, vistiek ji mums nors trumpam suteiks sparnus, viltį, tikėjimą, pasitikėjimą. Vis geriau negu nieko, negu tai, ką turime šiandien. O kas žino, gal įvyks stebuklas ir… Na, kaip jau bebūtų, bet blogiau negu dabar nebus, nes blogiau būti negali…

Leidžiamės į naują dietą. Nustumiame gilų blogos nuojautos kirbulį, dar giliau, kol beveik jo nebejaučiame. Kaip strutis kišame galvą į smėlį ir pasislepiame nuo savo sopulio. Nors laikinai, bet KAŽKĄ darome ir tai mums suteikia ne taip jau mažai. Sėkmės atveju nuo problemos pavyksta atsiriboti keletui mėnesių.

…Pasislėpėme…

Ilgainiui dietų laikymąsi pakeičiame KETINIMU jų laikytis. Mūsų psichika jau suprato klastą ir laikinumą. Juk rezultatas, kad ir koks laikinas ir napatikimas jis yra, nėra duodamas už veltui. “..Nemeluosiu tikrai buvo sunku pirma diena… Po pirmos dienos galvojau kad viska mesiu, bet siandiena valgydama varske (kurios nekenciu) neprarandu ryzto…”

Kad nealintume savęs fiziškai ir psichiškai suveikia mūsų pačių apsauginiai mechanizmai. Kai užeina, tas viso pasaulio skausmas … NEBEGALIU šitaip turiu KAŽKĄ daryti. Suveikia nuo perkaitimo apsaugantis mechanizmas – pažadas sau – NUO PIRMADIENIO pradedu. Na, o visų pirmadienių pirmadienis, tiesiog pirmadienių karalius yra – PO ŠVENČIŲ. Pažadas, kuriam net nelemta pradėti pildytis. Kuris bus labai lengvai apeitas, atidėtas, pastumtas… Organizmas žino, kad nieko gero iš to vistiek nebus, tai kam eiti toliau negu iki laikino nusiraminimo, kurį suteikia PAŽADAS.

juk, kai ateis pirmadienis mums jau rūpės visai kiti dalykai. Na, o kai užeis NEBEGALIU… tai vėl jį patepsime PAŽADU ir viskas bus gerai. Taip iš amžino dietininko fazės ilgainiui pereiname į amžino KETINTOJO laikytis dietos fazę.

Nieko naujo ir nieko paguodžiančio… taip ir liko neatsakytas klausimas KODĖL?

Kodėl mes niekaip negalime pradėti elgtis produktyviai ir iš esmės išspręsti savo problemą? Kas mus stabdo? Kas mus verčia suktis tam voverės rate? Kas mus laiko tame dietų laikymosi arba ketinimų laikytis dietos, užburtame rate?

Aš savo versija pasidalinsiu straipsnio tęsinyje, kuris bus publikuotas pirmadieni (gruodžio 31). O šiandien su nekantrumu lauksiu jūsų minčių. KODĖL?

Pabaiga