Sveiki gyvi, mano neoficialūs bičiuliai!

Aš – Vaida. Gyvenu su Jumis nuo pat pradžių: skaitau, stebiu, linkiu visiems prisijungiantiems prie šios nuostabios bendruomenės sėkmės!

Mano dosjė:

Metai: 36;

Ūgis: 164 cm;

Kilogramai: 68;

Vaikai: 2 (8 m ir 2 m);

Darbas: nereguliariai aktyvus, kūrybinis, o kai jo yra — dar ir kupinas pragariško streso;

Sveikata: tarsi ir puiki;

Pasitenkinimas išvaizda: apie 75%;

Aplinka: bohemiškai inteligentiška;

Santykis su sportu: nekenčiu jo (to sporto);

Santykis su virtuve: dievinu ją (tą virtuvę);

Privalumai: galiu laisvai gyventi be cukraus, ledų, šokolado, kitų saldumynų, mėsos, bulkų, greito maisto, saldžių gėrimų, pusfabrikačių ir kito BLOGO maisto;

Trūkumai: 2 – 3 puodeliai kavos per dieną, piktnaudžiavimas tauriaisiais vynais, valgio gaminimas dideliais kiekiais;

Skausminga patirtis: nervinė anoreksija ir bulimija (jau praeityje);

Tikslas: 58 kg.

Žodžiu, aš myliu gyvenimą ir maistą. Dievinu smagius pasisėdėjimus su šeima ir draugais prie stalo, atvirus pokalbius prie arbatos, kavos ar vyno taurės, piknikus į gamtą bet kuriuo metų laiku… Žinau — maistas suvienija. Gaminu paprastai, skaniai ir sveikai. Mano patiekalai niekada neplaukia riebaluose, mano vaikai nežino, kas yra McDonalds, Cola, Pepsi  ir pan. Daržovės, vaisiai, kokybiška mėsa, žuvis, makaronai, baziniai pieno produktai — svarbiausias šeimos maisto racionas.

Tačiau aš neturiu reguliaraus darbo, kuris leistų pamiršti virtuvę. O ji traukia kaip magnetas. Aš niekada netingiu paruošti katilo sudėtingiausių salotų, ištroškinti mėsos ar žuvies, pagaminti prašmatnios pastos ir pan. Maistui ruošti laiko man nepritrūksta. Kalorijų seniai neskaičiuoju – tai veda link savižudybės. Tačiau jų skaičius prisimenu ir visada daugmaž įsivaizduoju, kiek kame tų dalelyčių yra.

Žinau, visame tame galima rasti koreguotinų dalykų, tačiau… Mano bėda (jau beveik tuo neabejoju) — alkoholio vartojimas. Nors valgau daug žuvies, vaisių, daržovių, seniai pamiršau padažus, saldumynus ir pan., svoris nekrenta. Tik auga. Gal tai metai, gal tai dėl mažo fizinio aktyvumo… Tačiau pasąmonėj žinau ir turiu rasti drąsos prisipažinti — turiu tikrą bėdą. Dažnu atveju galiu sveikai pamaitinti šeimą, tačiau sau pasilieku tik vieną pomidorą ir butelį vyno. Man to pakanka. Man skanu. Po to — aš soti.  Ar tai jau alkoholizmas? Tikriausiai taip. Visaip bandžiau save pateisinti, tačiau žinau, kad tai nepateisinama, o vienintelė išeitis – mesti šią aistrą. Pamiršti laipsnius. Spirti sau į užpakalį ir gyventi sveikiau. Tiesa, niekada nevartoju tiek, kad ryte skaudėtų galvą, kad reikėtų ieškoti aspirino ar kitaip gydytis pagirias. Bet… vynas – juk tuščios kalorijos, kurios naikina grožį ir sveikatą. Be to, tos kalorijos TUKINA. Kaip to atsisakyti? Koks būdas veiksmingiausias? Kaip rasti tinkamą motyvą vis tai užraukti?

Gal kam pavyko iš panašios balos sausam išlipti?