Esu iš tų moterų, nepergyvenančių dėl kiekvieno nevietoje užsidėjusio riebaliuko, tačiau kartkartėmis mano galvoje atsirasdavo įkyrių minčių, kad reikėtų pasinaudoti kokia nors dieta ar nusipirkti magiškų papildų, kad tapčiau liekna.

Nieko nenustebinsiu patvirtindama, kad nei viena iš mano naudotų „priemonių“ nepasiteisino.

Todėl mąstydavau sau tyliai, kad kitaip nebus, esu kokia esu… O čia pasirodo, kad stipriai klydau!

Mano lieknagurmaniška istorija prasidėjo gražią Liepos mėnesio dieną, kai susipažinau su daugelio jau pažįstama Donata. Plepėjome apie viską ir apie nieką, kol ji neužsiminė apie savo lieknėjimo istoriją. Iškarto apėmė smalsumas – kas gi čia tokio stebuklingo ir naujoviško? Kas iš tikrųjų jai padėjo?

Dar ir dabar ausyse girdžiu jos žodžius:

– Turiu dvi žinias, vieną gerą, kitą blogą.

Aš panorau pirmiau išgirsti blogą:

– Jei ir toliau nieko nedarysi svoris vis augs ir augs…

Nesinorėjo tikėti tokiu teiginiu, bet prisiminus pastaruosius penkis metus (+15kg.), akivaizdu, kad tendencija buvo būtent tokia.

Kaip ir tikėjausi, Donata pasakė ir gerą žinią, kad viską galima sutvarkyti! Susitarėme susitikti.

Susitikimas įvyko. Tuo metu masčiau, kad geriau to nebūtų nutikę. O dabar dėkoju sau ir Donatai, kad ji atvėrė man akis!

Tos dienos atsiminimai, prisipažinsiu, nėra labai linksmi. Pamenu tik tai, kaip Donata daug pasakojo, aš daug aikčiojau, rūkiau vieną cigaretę po kitos, vykdžiau įnirtingą kovą su savimi. Gavau tiek informacijos, kad nežinojau kaip su ja susitvarkyti, bandžiau savo atmintyje rasti ką nors, kas paneigtų tai, ką pasakojo Donata, bet nepavyko.

Galų gale teko pripažinti, kad tai kaip gyvenu toli gražu nėra gerai. Programos pradžią norėjosi atidėlioti. Todėl ilgai svarsčiau, kad viską pradėsiu vykdyti per žolines (iki jų dar buvo dvi savaitės), nes gali būti „lomkės“ – skaudės galvą, purtys šaltis…

Ilgai galvojau ką daryti su informacija, kurią jau suvokiau. Jaučiau naujai susidarančias jungtis savo galvoje.

Ir dar dvi savaites reikės kęsti šias mintis?!

Daug rūkiau, labai daug. Sėdėjau iki pat vėlumos… Nusprendžiau, kad atėjo laikas keisti savo gyvenimą!!!

Užfiksavau savo duomenis ir oficialiai sau paskelbiau programos pradžią (Rugpjūtis):

28 metai, ūgis – 1,66 m., svoris – 77,9 kg. Priklausomybės: Nikotinas + Kofeinas + Cukrus.

Ir ką jūs galvojat, ryte atsikėliau kitu žmogumi:) Ateinančias keletą dienų laukiau, kol prasidės baisiosios „lomkės“, vis mąsčiau „nu nu nu parodykit ką galit“ bet… laiką leidau super linksmai, be jokių blogų simptomų. Stebėjausi ir labai džiaugiausi, kad viskas praėjo taip sklandžiai, nors ne, truputį meluoju… Pora savaičių turėjau reikalų su nikotino nykštuku. Jis man vis kartojo: „ Nu pabandom? Parūkom pažiūrėsim ar TIKRAI tau tai nebepatinka…“ Džiaugiuosi, kad žinojau kas čia šneka🙂 ir jis palaipsniui man tapo tuščia vieta.

Su laiku atėjo suvokimas kiek daug priklausomybių turėjau. Kaip labai priklausoma buvau nuo „dėdės mako“ (McDonnald’s), bulvių traškučių, „gaiviųjų“ gėrimų. Supratau vienu ypu suvartotos Toffife dėžutės „naudą“ man. Palaipsniui pastebėjau, kad nebetraška mano žandikaulio sąnarys, nuo nuolat kramtomos „becukrės“ gumos.

Su priklausomybėm baigta, atėjo metas dar vienam susitikimui su Donata.

Turėjau sužinoti apie sekantį žingsnį – jokio rupšnojimo tarp valgymų!

Siaubas apėmė vien nuo minties, kad galėsiu valgyti tik 3 kartus, grumuliavau informaciją kiek reikės suvalgyti, kad užtektų iki kito valgymo. Rašant jau juokas ima kokiomis porcijomis valgiau pirmas dienas😀 vis kimšau ir galvojau ar pakankamai prikimšau, kad išlaikyčiau iki kito valgymo. Visko buvo, ir skranduką pamausdavo ir bloga būdavo,  bet čia natūralu, kad žmogus tiek valgyti tiesiog negali. Džiugu, kad tai truko tik keletą dienų, paskui viskas susitvarkė, pradėjau klausyti organizmo, ko jis nori ir kiek nori. Tada ir svoris pradėjo judėti žemyn, kas džiugino labiausiai.

Iš visos istorijos man smagiausia, kad jau nuo pirmosios programos dienos pradėjau jaustis vis geriau ir geriau, kėliausi ryte be jokiu problemų, jaučiausi vis lengvesnė, pilvas subliuško, nebejaučiau to siaubingo rūkalų kvapo. Dar vienas smagus dalykas, kad atradau save virtuvėje. Pradėjau gaminti ir supratau, kad tai mane veikia kaip meditacija, atsigaunu po darbų, pamirštu, kad buvo kažkas negerai.

Finalinis taškas faktais

Programos eiga:

Mėnesis – lapkritis

Svoris – 73,4 kg.

Priklausomybės: skanus maistas, svarstyklės, labai skanus maistas:)

Dar noriu pasidalinti mintimis apie parduotuves.

Pradžioje buvo nelengva atėjus į parduotuvę, vaikščiojom iš vieno galo į kitą, skaitėm visas etiketes, kad tik nepirkti ko nereikia. Pasijutau šokiruota, kad viskas ką buvau pratusi valgyti man nebetinka!

Tačiau keletas sunkesnių apsipirkimų viską sudėliojo į vietas, apsipirkimas tapo paprastas ir labai lengvas, parduotuvėje liko tik kelios lentynos, keli skyriai į kuriuos su malonumu užsuku, o visa kitą, tik bereikalingai užimamas plotas:)

Ačiū sau, kad buvau žaibas ir nepasidaviau priklausomybėms, labai ačiū visai palaikymo komandai ir ypatingai Ačiū Donatai už laisvę.

P.S. ačiū visiem už super receptus, labai padėjot kai nebežinojau ką valgyti🙂