Tipiški Low Carb (mažai angliavandenių) pusryčiai

Jau senokai suku galvą kaip integruoti į Lieknųjų Gurmanų mitybą Low Carb (mažai angliavandenių) rekomendacijas. Kodėl noriu tai padaryti? Low Carb mitybos strategijos yra labai sėkmingos metant svorį. Yra atlikta nemažai studijų, kur lyginamos mažo riebalų kiekio ir mažo angliavandenių kiekio dietos. Na čia turbūt reikėtų truputį išsiplėsti, kad būtų aiškiau apie ką eina kalba.

Mažo riebalų kiekio dietos skatina riboti riebalų suvartojimą. Jų pagrindinis moto yra kalorijos. Valgai riebiai – būsi riebus.

Riebalai kalorijų turi dvigubai daugiau nei baltymai ar angliavandeniai. Reiškia ribokim riebalus, tuo pačiu ribosime kalorijas. Dar vienas argumentas yra aiškinimas, kad daug riebalų turinti mityba yra nesveika mityba. Išvardijama visa puokštė ligų, kurias skatina riebalų vartojimas: vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, sąnarių ligos, na ir dar daug. Ligų sąrašas pakankamai ilgas todėl nesiimsiu jo čia perrašinėti.

Mažo angliavandenio kiekio dietos atvirkščiai skatina riboti angliavandenių suvartojimą. Jų pagrindinis moto yra insulino lygio valdymas. Šios mitybos krypties šalininkai prieštarauja teiginiui “Valgai riebiai – būsi riebus”, jie teigia, kad būsi riebus jeigu valgysi daug angliavandenių. Ir pateikia tą patį sąrašą ligų, tik, jų nuomone, už tai atsakomybė tenka ne riebalams, o angliavandeniams.

Šiandien tai visuotinai pripažinta sveiko maisto piramidė

Na ir dar reikia pridurti tai, kad mažo riebalų kiekio dietos yra labiau gerbiamos oficialių institucijų ir dietologų tarpe. Mitybos planų sudarytojai dažniausiai pasuka tuo keliu: mažesnės porcijos, dažnesnis valgymas, mažiau riebalų, daugiau vaisių, daržovių, grūdų (t.y angliavandenių), mažiau kalorijų, daugiau vandens, daugiau sporto. Šiai dienai tokios rekomendacijos yra svorio metimo klasika.

Taip sveiko maisto piramidę piešia Low Carb mitybos šalininkai

Mažo angliavandenių kiekio šalininkai tradicinę sveiko maisto piramidę pastato ant galvos. Kol kas jie pasaulinėje dietologų armijoje dar tebėra mažumoje, bet jų tyrimai, argumentai ir pasisakymai skamba vis garsiau. Jeigu daktaras R. Atkinsas savo laiku buvo tikras išsišokėlis, tai šiandien jau daug kas nupūtė dulkes nuo jo rekomendacijų ir labai sėkmingai jas taiko, modifikuoja, adaptuoja ir jomis vadovaujasi. Pasipylė nauja knygų, straipsnių ir laidų serija Low Carb (mažai angliavandenių) kryptimi.

Na dabar jau galiu grįžti ten nuo kur pradėjau. Taigi, jau kuris laikas mąstau kaip čia protingai pasinaudoti Low Carb (mažai angliavandenių) rekomendacijomis. Pati asmeniškai jas sėkmingai naudoju. Esu išbandžiusi keletą pamažinto angliavandenių lygio mitybos tipų. Žinau koks angliavandenių lygis man yra geriausias. Tačiau tuo pačiu žinau ir dar vieną labai svarbų dalyką. Čia – angliavandenių poreikyje (toleravime), prasideda mūsų didysis individualumas. Mes kiekvienas turime sau būdingą jautrumą insulinui.

Vienas su 20 gramų angliavandenių (Atkinso dietos l fazė) nubėgs maratoną, o kitas su tiek pat, neišlips iš lovos. Ir ne tai, kad neišlips savaitę, kaip kai kam jau atsitiko po cukraus ar kofeino atsisakymo, bet visą mėnesį laiko neišlips iš lovos. Nejautrus insulinui pilietis su mažai angliavandenių turinčia mityba jausis žymiai geriau už savo kaimyną, kurio jautrumas insulinui yra didelis. Taigi nepavyks tų rekomendacijų taip sau pasičiupti ir naudoti visiems ir visada. Gal todėl visuotinėse lieknėjimo rekomendacijose, skirtose plačiam ratui Low Carb strategija tyliu susitarimu yra dažniausiai apeinama.

Kaip yra su tais dviejų strategijų Low Carb (mažai angliavandenių) ir Low Fat (mažai riebalų) palyginimais? Pasakysiu labai trumpai – Low Carb sumuša Low Fat visose pozicijose tiek trumpoje, tiek ir ilgoje distancijoje. Taikant Low Carb numetama daugiau kilogramų, labiau pagerėja lipidogramos (cholesterolis, trigliceridai) rodikliai, kraujo spaudimas, ilgiau išlaikomas sumažintas kūno svoris.

Na, o iš apribojimų reikėtų paminėti tai, kad perėjimas prie tokios mitybos nėra lengvas ir paprastas. Kas jau atsisakė cukraus žino apie ką kalbu. Kiekvienas angliavandenių sumažinimo žingsnis dažniausiai yra palydimas blogos savijautos laikotarpio. Silpnumas, galvos skausmas, nerimas, bloga nuotaika, sutrikęs tuštinimasis tai pagrindiniai nusiskundimai tų, kurie griebia jautį už ragų ir “nuo rytojaus” pradeda gyventi pagal Atkinsą, arba kitu pavadinimu ribojančią angliavandenius programą.

Vėlgi grįžtu prie to, kad jautrumas insulinui ir tuo pačiu angliavandenių poreikis, ir toleravimas yra pakankamai individualus. Todėl tai, kas vienam bus išsigelbėjimas, kitam taps kančia. Todėl ir suku,… ir suku,…. ir suku galvą, kaip čia gudriau pasinaudoti privalumais ir nesuklupti ties Low Carb (mažai angliavandenių) apribojimais Lieknųjų Gurmanų mityboje. Kaip tai padaryti kiekvienam individualiai žinau, bet kaip tai pritaikyti plačiam ratui, neapsunkinant visų ilgais ir sudėtingais išvedžiojimais. Va čia tai rebusas.